Baudžiamoji byla Nr. 2A-7-507/2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00098-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.13.1 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,

nuteistojo R. M. gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas Dariaus Raulušaičio išvadą dėl T. M. (M.) ir R. M. baudžiamosios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro ir gynėjos, prašiusių atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu T. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas T. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2012 m. gegužės 11 d.

Tuo pačiu nuosprendžiui R. M. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. M. konfiskuota 10 Lt (2,9 Eur), iš T. M. Lt (8,69 Eur).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartimi nuteistųjų T. M. ir R. M. apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi nuteistosios T. M. kasacinis skundas atmestas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Darius Raulušaitis pateikė išvadą ir tyrimo medžiagą (BPK 447 straipsnio 1 dalis), prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnio pagrindu ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Išvadoje nurodoma, kad, pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2015 m. gegužės 7 d. vykusios apklausos metu liudytojas Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00098-12 davė neteisingus parodymus (tokius, kokius liepė Šiaulių policijos komisariato pareigūnas „T“, jo pavardės nežino). Maždaug 2012 m. pradžioje Šiauliuose liudytojas susipažino su policijos pareigūnu „T“, kuris dirbo Šiaulių policijos komisariate, ir pranešė jam apie Šiauliuose narkotinėmis medžiagomis prekiaujančius asmenis: vyriškį, pravarde „M“, ir jo žmoną. Jų vardai ir pavardės, naudojami mobiliojo ryšio abonentiniai numeriai liudytojui nebuvo žinomi. Su „M“ ir jo žmona liudytojas niekada nebendravo, jų namuose niekada nebuvo ir iš jų narkotinių medžiagų niekada nepirko, o tai, jog minėti asmenys platina narkotines medžiagas, sužinojo iš pažįstamų.

2012 m. pavasarį, apie 21-21.30 val. liudytojui paskambino „T“, abu susitiko Šiauliuose. T. pasakė, kad yra sulaikytas „M“, jo žmona, padavė liudytojui lapą ar kelis lapus su spausdintiniu tekstu ir liepė juos pasirašyti. T. paaiškino, kad šiuose lapuose yra surašyti liudytojo neva duoti parodymai ir kad šių parodymų pagrindu buvo sulaikyti „M“ ir jo žmona. Tačiau iš tiesų niekam jokių parodymų liudytojas nedavė. Vėliau iš „T“ sužinojo, kad „M“ yra R. M., jo žmona – T. M. „T“ paduotus lapus pasirašė. Prisimena, kad po to, kai „T“ suteikė informaciją apie R. M. ir T. M. platinamas narkotines medžiagas, prieš minėtų popierių pasirašymą, vieno susitikimo metu „T“ paprašė, kad liudytojas įsigytų iš R. M. ir T. M. narkotinių medžiagų, tačiau jis nesutiko.

Praėjus 2 ar 3 savaitėm, „T“ telefonu pasakė, kad liudytojui reikės atvykti apklausai į Šiaulių policijos komisariatą. Jam nuvykus, buvo nuvestas pas policijos pareigūną „Č“. Lipant laiptais „T“ pasakė liudytojui, kad apklausos metu „Č“ aiškintų, jog neva liudytojas asmeniškai R. M. ir T. M. bute už jo („T“) duotus pinigus pirko iš R. M. heroino, nors tai neatitinka tikrovės. Kabinete „Č“ padavė liudytojui dokumentus su spausdintu tekstu dėl liudytojo įslaptinimo, tačiau iš tikrųjų liudytojas parodymų nedavė, nes apie viską, kas buvo susiję su R. M. ir T. M., papasakojo „T“. Apklausos protokolų turinio liudytojas tiksliai neprisimena, nes apklausų metu buvo rašoma informacija, kurios liudytojas nežinojo, teigia tiesiog pasirašęs ant protokolo, tačiau iš „T“ ar kitų policijos pareigūnų pinigų narkotikams pirkti iš R. M. ar T. M. liudytojas nėra gavęs, narkotikų iš R. M. ar T. M. niekada nepirko ir jų policijos pareigūnams neperdavė.

Praėjus kuriam laikui, 2012 metais, liudytojui paskambino „T“ ir pasakė, kad reikės duoti parodymus Šiaulių apylinkės teisme. Komisariate „T“ pasakė liudytojui R. M. ir T. M. namų adresą, įėjimo durų, buto išsidėstymą, priminė, kad R. M. neva iš kambario atnešė liudytojui vieną dozę heroino. Šias aplinkybes, kurios buvo neteisingos, „T“ liepė atkartoti teisme.

Taip pat liudytojas prisimena, kad prieš pirmą apklausą Šiaulių policijos komisariate „T“ jam davė 100 Lt. Jis suprato, kad pinigai duodami už tai, jog pasirašė slaptus protokolus. Po kažkiek laiko liudytojas buvo apklaustas Šiaulių apygardos teisme, kur taip pat, kaip slaptas liudytojas, davė neteisingus parodymus (atkartojo „T“ nurodytas heroino įsigijimo iš R. M. ir T. M. aplinkybes).

2015 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį gavus duomenų, kad 2012–2013 m. Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus viršininkas T. R., būdamas valstybės tarnautojas ir atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje Nr. 40-1-00098-12, organizuodamas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – NVIV) taikymą, suklastojo liudytojo Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolus, organizavo šio liudytojo melagingų parodymų davimą kaltinant asmenis, neva šie padarė sunkų nusikaltimą, pažeisdamas teismo nutartimi nustatytas NVIV sąlygas bei ribas, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – heroinu, turėdamas tikslą ją platinti, t. y. panaudoti ikiteisminiame tyrime, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino nurodytos valstybinės institucijos autoritetą, padarė didelės žalos valstybės, T. M., R. M. interesams, nes nurodyti asmenys baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti patraukti taikant neteisėtus veiksmus.

Ikiteisminiame tyrime T. R. 2015 m. birželio 9 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. 2015 m. birželio 9 d. T. R., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino ir parodė, kad datos nurodyti negali, bet jis asmeniškai atliko operatyvinį tyrimą dėl moters Tanios, kurios pavardės nežino, ir vyro, gyvenusio kartu su ja, kurie neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas platinti. Tuo metu buvo atliekami keli tyrimai ir informacijai pasitvirtinus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėtų asmenų, kuris buvo pavestas G. Č.

Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal vieno iš išslaptintų liudytojų parodymus, kuriam taikytas anonimiškumas. Vieno iš narkotinių medžiagų užpirkimų metu įvyko incidentas, kurio metu įslaptintas liudytojas nukentėjo (buvo apribota jo laisvė ar panaudotas smurtas). Dėl šių priežasčių minėtas slaptas bendradarbis išsigando ir atsisakė vykti pas „Tanią“ įsigyti narkotinių medžiagų. Pas minėtą moterį nuvyko kitas asmuo ir įgijo narkotinių medžiagų, kurios buvo pridėtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Su minėtu slaptu bendradarbiu, kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomas anonimiškumas, bendravo jis, bet kada ir kaip perduodavo minėtam asmeniui narkotines medžiagas, įgytas kito asmens iš „T“, pasakyti negali. Ar jis dalyvavo liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausose, neprisimena. Asmuo sutiko, kad ikiteisminio tyrimo metu visi dokumentai būtų įforminti jo vardu. Ar jis šiam asmeniui yra papasakojęs apie įvykio aplinkybes, tiksliai to pasakyti negali. Jo kolegos apie minėtą situaciją nežinojo, nes savo bylose jis dirbo vienas. G. Č. taip pat nežinojo, kad sankcionuotus veiksmus atliko ne tas asmuo.

BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, surinkta pakankamai duomenų, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 40-1-00098-12 narkotines medžiagas iš T. M. ir R. M. įgijo ne liudytojas Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista nurodytų asmenų atžvilgiu taikyti NVIV, o kitas asmuo. Surinktų duomenų pagrindu konstatuotina, kad Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus viršininkas T. R., būdamas valstybės tarnautojas ir atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje Nr. 40-1-00098-12, organizuodamas NVIV taikymą, suklastojo liudytojo Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolus, organizavo šio liudytojo melagingų parodymų davimą kaltinant asmenis sunkaus nusikaltimo padarymu, pažeisdamas teismo nutartimi nustatytas NVIV sąlygas bei ribas, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – heroinu, turėdamas tikslą ją platinti, t. y. panaudoti ikiteisminiame tyrime, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus. Taigi visi įrodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo veiksmų, atliktų su liudytoju Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas, dokumentuose, kuriais buvo grindžiamas T. M., R. M. pareikštas kaltinimas, nėra leistini pagal BPK 20 straipsnį. Kitų duomenų, kurie leistų konstatuoti nuteistųjų kaltę, baudžiamojoje byloje nėra. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. M., R, M. nepadarė veikos, už kurią buvo nuteisti. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismams nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį bei nutartis.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendis, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis naikintini ir byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Dariaus Raulušaičio prašymas tenkintinas.

Prašymas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo grindžiamas paaiškėjusia informacija, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. apkaltinamajame nuosprendyje, kuriuo nuteisti T. M. ir R. M., remtasi liudytojo Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas, melagingais parodymais. Tokius parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00098-12 liudytojas Nr. 10 davė paprašytas galimai nusikalstamas veikas padariusio policijos pareigūno T. R. Vertinant prokuroro pateiktą informaciją apie liudytojo parodymų melagingumą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų galima piktnaudžiavimą tarnyba pažymėtina, kad pagal BPK 444 straipsnį pagrindais atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo parodymų melagingumas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje dėl prokuroro išvadoje nurodomų faktų (parodymų melagingumo, pareigūno piktnaudžiavimo) įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai nėra priimti (tokia informacija prokuroro išvadoje nenurodoma) ir šiuo požiūriu formalių (BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų) pagrindų baudžiamajai bylai atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusiųjų aplinkybių nėra. Vis dėlto, sutiktina su prokuroro nuomone, kad prokurorui pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą – nustatytos kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Darytina išvada, kad jei naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų teismams žinomos, tai apkaltinamasis nuosprendis byloje nebūtų buvęs priimtas arba būtų buvęs panaikintas išnagrinėjus bylą apeliacine ar kasacine tvarka.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio turinio matyti, kad priimant šį nuosprendį ir pripažįstant T. M. ir R. M. kaltais padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas svarbiu įrodymu laikyti liudytojo Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš nuteistųjų atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl baudžiamųjų bylų atnaujinimo, kasacinėje praktikoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, kaltinamųjų kaltė įrodinėta liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, teismams kyla papildomos pareigos patikimai nustatyti, kad, atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, kaltinamieji nebuvo provokuojami padaryti nusikalstamą veiką (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartys dėl baudžiamųjų bylų atnaujinimo po EŽTT sprendimo Nr. 2A-P-6/2008, Nr. 2A-P-2/2009 ir Nr. 2A-P-1/2011), įsitikinti, jog liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai yra patikimi, ar tokių parodymų naudojimas kaip įrodymų neleistinai nesuvaržo teisės į gynybą (pavyzdžiui, EŽTT bylos Birutis and Others v. Lithuania, Applications nos. 47698/99 and 48115/99, judgment of 28 March 2002, Kostovski v. the Netherlands, Application no. 11454/85, judgment of 20 November 1989; Doorson v. the Netherlands, Application no. 20524/92, judgment of 26 March 1996; Van Mechelen and Others v. the Netherlands, Applications nos. 21363/93, 21364/93, 21427/93, 22056/93, judgment of 23 April 1997; Lüdi v. Switzerland, Application no. 12433/86, judgment of 15 June 1992; Visser v. the Netherlands, Application no. 26668/95, judgment of 14 February 2002, bylos Ellis, Simms and Martin v. the United Kingdom, nos. 46099/06 and 46699/06, decision of 10 April 2012; Pesukic v. Switzerland, no. 25088/07, judgment of 6 December 2012; Papadakis v. the former Yugoslav Republic of Macedonia, no. 50254/07, judgment of 26 February 2013; Dončev and Burgov v. former Yugoslav Republic of Macedonia, no. 30265/09, judgment of 12 June 2014).

Jei šių pareigų baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai tinkamai neatlieka, gali būti daroma išvada, jog proceso metu buvo pažeistas vienas iš kertinių baudžiamojo proceso principų – reikalavimas baudžiamąsias bylas tirti bei nagrinėti sąžiningai (teisingai). Prokuroro išvadoje išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismai šios pareigos tinkamai įvykdyti negalėjo. Byloje nebuvo jokios informacijos apie galimai padarytus pažeidimus renkant ir fiksuojant reikšmingus bylos išsprendimui duomenis, todėl teismai neturėjo pagrindo suabejoti pareikštų kaltinimų pagrįstumu. Priimant teismų sprendimus ir darant išvadas apie nagrinėjamus įvykius nebuvo pagrindo nesiremti parodymais asmens (liudytojo Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas), kuris šiuo metu teigia, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamuose įvykiuose iš viso nedalyvavo, narkotinių medžiagų iš nuteistųjų nepirko.

Prokuroro nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog teismų išvados, kad nuteistieji nebuvo išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką, kad liudytojo Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai gali būti vertinami kaip vienas iš nuteistųjų kaltės įrodymų, kad visos teisingam bylos išsprendimui bylos aplinkybės yra tinkamai nustatytos, yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimą bei vertinimą nagrinėjamoje byloje lėmė ir tai, kad patys nuteistieji gynybą grindė keldami „cukraus pardavimo“ versiją (teigdami, kad narkotinių medžiagų įsigyti įkyriai norėjusiam asmeniui, nuteistųjų vadintam R., nuteistoji T. M. pardavė cukrų, o ne narkotines medžiagas), kuria bylą nagrinėję teismai netikėjo.

Taigi iš bylos medžiagos, įskaitant ir nuteistųjų proceso metu duotus parodymus, yra pagrindas manyti, kad tam tikri įvykiai, dėl kurių vyko baudžiamasis procesas, buvo. Vis dėlto, atsižvelgiant po bylos išnagrinėjimo visų instancijų teismuose paaiškėjusias aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje padarytos teismų išvados negali būti laikomos patikimomis. Abejonių nekeliančios išvadomis negali būti laikomos išvados tiek dėl gynybos keltos provokavimo versijos paneigimo, tiek dėl kitų reikšmingų teisingam bylos išsprendimui aplinkybių teisingo nustatymo. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendis neatitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų teisėtumo, pagrįstumo, aiškumo reikalavimų, todėl turi būti panaikintas, kartu panaikinant ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų priimtas nutartis, o baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 449 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisėjai

Dalia Bajerčiūtė

Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda