Dėl neteisėto atleidimo iš pareigų

  1. Home / Naujienos / Dėl neteisėto atleidimo iš pareigų

Dėl neteisėto atleidimo iš pareigų

Administracinė byla Nr. A-3008-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01061-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: 21.2; 21.3.2
(S)
 
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
 
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto, Stasio Gagio, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
  1. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Direkcija) direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. K-63 „Dėl D. Z. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą – Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
  2. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas buvo priimtas iš esmės pažeidžiant pagrindines procedūrines taisykles, galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo apskritai netyrus, visą procedūrą atlikus ir sprendimą dėl jo atleidimo iš tarnybos priėmus vos per vieną dieną. Pareiškėjas teigė, kad Direkcijos vadovas, 2017 m. kovo 6 d. iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos gavęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2017 m. vasario 17 d. raštą Nr. 4-01-1353 (toliau – ir Raštas) apie pareiškėjo galbūt padarytas ir daromas korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas, turinčias tarnybinio nusižengimo požymių, tą pačią dieną sudarė komisiją dėl galimo Direkcijos direktoriaus pavaduotojo D. Z. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo (toliau – ir Komisija), ši tą pačią dieną atliko tarnybinį patikrinimą ir priėmė 2017 m. kovo 6 d. išvadą Nr. 6-157 dėl direktoriaus pavaduotojo D. Z. galimo tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada). Direkcijos vadovas, atsižvelgęs į šią išvadą, pareiškėją tą pačią dieną pripažino padariusį šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir paskyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.
  3. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktu, komisija per 5 darbo dienas nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Pareiškėjo atžvilgiu 2017 m. kovo 6 d. buvo parašytas ir Komisijos pirmininko pasirašytas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 6-156 (toliau – ir Pranešimas), tačiau jis, pareiškėjo teigimu, neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Pranešimas yra neinformatyvus, jame nenurodomi jokie jo tariamai padaryti pažeidimai, nenurodoma, kokiais duomenimis remiantis pareiškėjas yra kaltinimas padaręs tarnybinį pažeidimą. Pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nesuteikiama informacijos apie konkrečius padarytus pažeidimus, tik nurodoma, kad iš STT buvo gautas Raštas, ir pareiškėjo prašoma pasiaiškinti, tačiau nepasiūloma per 5 darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą apie tarnybinį nusižengimą. Pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nesuformavus jokio kaltinimo, nepateikus tokius kaltinimus pagrindžiančių duomenų, pareiškėjui nėra aišku, dėl ko jis turėtų gintis ir apie ką pateikti paaiškinimus. Jam buvo atimta teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pareiškėjas teigė, kad neturėjo teisės teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, turėti atstovą.
  4. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui įteiktas Pranešimas atitinka Taisyklių priede nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Su Pranešimu jis buvo supažindintas pasirašytinai, atitinkamai jam buvo įteikta visa turima informacija, įskaitant ir STT Raštą, kuriame buvo detaliai nurodyta, dėl kokių korupcinio pobūdžio veikų buvo kreiptasi į Direkcijos vadovą ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešimas, kurio pagrindas ir kartu sudėtinė dalis yra STT Raštas, yra aiškus ir informatyvus, nes iš šių dokumentų turinio pareiškėjas galėjo aiškiai suvokti ir suvokė įtariamo tarnybinio nusižengimo turinį, tai atskleidžia ir išsamus pateiktas jo žodinis paaiškinimas.
  6. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pasinaudojo teise pateikti paaiškinimą išsamiai paaiškindamas faktines aplinkybes. Pareiškėjas komisijos nariams išsamiai žodžiu paaiškino rašte nurodomas aplinkybes, nurodė, kad negali komentuoti kitų asmenų pokalbių apie jį, taip pat faktų, kurių jis nežino, o informacija, susijusi su neteisėto atlygio gavimu ar sprendimų priėmimu UAB „MG Baltic“ ar AB „Kauno tiltai“ naudai, yra neteisinga, nes jam vadovaujant pirkimų komisijai nėra priimtų jokių galutinių sprendimų. Pareiškėjas pateikdamas paaiškinimus nurodė, kad daugiau neturi ką pasakyti, todėl skundo teiginys, kad buvo apribota jo galimybė pateikti rašytinius paaiškinimus, yra nepagrįstas.
  7. Direkcija pažymėjo, kad Komisijos Išvadoje nurodytos STT Rašte pateiktos faktinės aplinkybės (jame išsamiai aprašoma veikla, susijusi su tarnybinio nusižengimo padarymu), taip pat įvertinti pareiškėjo paaiškinimai. Išvadoje konstatuota, kad, remiantis STT Rašte nurodytomis aplinkybėmis, galima teigti, jog pareiškėjas, palaikydamas asmeninius ryšius su jo veiklos sferoje interesų turinčiais privataus verslo atstovais, veikiamas jų, priimdamas sprendimus ir darydamas įtaką kitų Direkcijos darbuotojų priimamiems sprendimams, asmeniniais ryšiais ir kita įtaka su juo susietų verslo atstovų atstovaujamų bendrovių naudai veikė priešingai valstybės ir tarnybos interesams, todėl pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 5 dalyje ir 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose. STT Rašte nurodytų aplinkybių, kurios STT vertinamos kaip korupcinio pobūdžio neteisėtos veikos, atsakovas, nebūdamas kriminalinės žvalgybos subjektas, negalėjo patikrinti ir (ar) kvestionuoti. Su Išvada pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai.
  8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nurodydamas, kad neva buvo pažeisti Taisyklių 9 ir 10 punktai, nenurodė, kaip konkrečiai pastarieji pažeidimai pasireiškė, kokiomis teisėmis nebuvo leista ar buvo apribota jam pasinaudoti, todėl šie jo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas susipažino su visa informacija, kuria disponavo ir atsakovo sudarytos Komisijos nariai, nepageidavo teikti ir neteikė jokių jo poziciją pagrindžiančių dokumentų, savo noru ir neribojamas teikė paaiškinimus Komisijai, neprašė daugiau laiko pasinaudoti advokato pagalba, todėl jo teiginiai apie minėtus pažeidimus yra visiškai deklaratyvūs ir prieštaraujantys jo pozicijai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Taisyklių 11 punkte numatytas terminas yra skirtas nustatyti maksimaliai galimą tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką, konkrečiu atveju jis nebuvo pažeistas, o tai, kad tyrimas užtruko trumpiau nei nustatytas laikotarpis, nereiškia, jog tyrimas nebuvo atliktas.
II.
  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė atsakovui iš pareiškėjo 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
  2. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Direkcijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, – teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui įteiktas Pranešimas, teismo nuomone, yra pakankamai aiškus ir nedviprasmiškas. Su Pranešimu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, jam buvo įteikta visa turima informacija, įskaitant ir STT Raštą, kuriame detaliai nurodyta, dėl kokių korupcinio pobūdžio veikų buvo kreiptasi į atsakovo vadovą ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešimas, kurio pagrindas ir kartu sudėtinė dalis buvo STT Raštas, buvo aiškus ir informatyvus, nes iš šių dokumentų turinio pareiškėjas galėjo aiškiai suvokti ir suvokė įtariamo tarnybinio nusižengimo turinį, tai atskleidžia ir išsamus pateiktas jo žodinis paaiškinimas.
  4. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, su kuria pasirašytinai buvo supažindintas pareiškėjas, yra motyvuota, išsami ir objektyvi. Išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės, pagrįstos STT surinkta informacija, leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – neteisėtą korupcinio pobūdžio veiką.
  5. Nustatyta, kad pareiškėjas susipažino su visa informacija, kuria disponavo ir atsakovo sudarytos Komisijos nariai, jis nepageidavo teikti ir neteikė jokių jo poziciją pagrindžiančių dokumentų, savo noru ir neribojamas teikė paaiškinimus Komisijai, neprašė daugiau laiko apgalvoti savo poziciją ar pasinaudoti advokato pagalba. Pareiškėjas, teigdamas, kad buvo pažeistos Taisyklių 9 ir 10 punktuose nustatytos teisės, nenurodė, kaip konkrečiai tai pasireiškė, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai teismo vertinti kaip nepagrįsti.
  6. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 11 punkte nurodytas terminas yra skirtas nustatyti maksimaliai galimą tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką, kuris konkrečiu atveju nėra ir nebuvo pažeistas, o tai, kad tyrimas užtruko trumpiau, nei nustatytas laikotarpis, nereiškia, jog tyrimas nebuvo atliktas. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliekamas, nes tai paneigia bylos duomenys.
  7. Teismas nustatė, kad Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo surašytas 2017 m. kovo 6 d. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikta valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui 2017 m. kovo 6 d., skundžiama tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta taip pat 2017 m. kovo 6 d., todėl atsakovas nuobaudą paskyrė nepraleidęs VTĮ 30 straipsnyje nustatytų terminų.
  8. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų bei bendrųjų tarnybinės nuobaudos skyrimo principų, o ginčijamame Įsakyme dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos aiškiai nurodė, kokiu pagrindu jis atleidžiamas iš tarnybos. Todėl ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į tai, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą – grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
  9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, atsakovui priteisė iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų už advokato parengtą atsiliepimą į skundą ir atstovavimą teisme atlyginimą.
III.
  1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) priteisti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) prie nagrinėjamos bylos prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus – 2017 m. liepos 3 d. paklausimo STT dėl panaudotos informacijos gavimo pagrindo ir 2017 m. liepos 11 d. STT atsakymo kopijas bei išrašus iš interneto svetainių; 3) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išnagrinės bylas Nr. 9/2017 ir Nr. 12/2017 dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo.
  2. Pareiškėjas teigia, kad jis apie STT Raštą ir pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, nesilaikant Taisyklių nuostatų, informuotas tik Komisijos posėdžio metu. Tik atėjęs į Komisijos posėdį pareiškėjas sužinojo, dėl kokių priežasčių yra pakviestas – dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Pranešimas surašytas pažeidžiant Taisyklių 7 punkto nuostatas, kadangi neatitinka Taisyklių priede numatytos formos reikalavimų. Pirma, nėra nurodyta, kokių konkrečių pažeidimų padarymu pareiškėjas yra įtariamas, nurodant tik, kad įtariamas galbūt padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas. Nėra nurodyta, nei kokios tai veikos, nei kur numatyta atsakomybė už jų padarymą. Antra, nėra nurodytos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės – kur, kaip, kada padarytas tarnybinis nusižengimas. Trečia, pareiškėjas nėra informuotas apie teisę pateikti rašytinį paaiškinimą ir nenurodomas terminas tokiam paaiškinimui pateikti. Pranešime taip pat nurodyta, kad jo įteikimo pasirašytinai data yra 2017 m. kovo 7 d., t. y. kita diena, einanti po Įsakymo ir Išvados surašymo, o tai pažeidžia Taisyklių 7 punkto nuostatas.
  3. Pareiškėjo nuomone, STT Raštas negali būti laikomas Pranešimo sudėtine dalimi, kadangi tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, skirtas informuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą apie STT disponuojamą informaciją. Būtent pačiam atsakovui teko pareiga išsiaiškinti, kurios STT Rašte nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių ir aiškiai suformuoti įtarimą pareiškėjui Pranešime nurodant konkrečias galimai pažeistas teisės normas ir jų pažeidimo aplinkybes.
  4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam galimybė ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti rašytinį paaiškinimą apskritai nebuvo suteikta. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, Komisijos posėdis dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo įvyko (trukęs tik 30 min., įskaitant pareiškėjo paaiškinimą žodžiu ir laiką, per kurį buvo leista susipažinti su STT Raštu), įsakymas priimtas ir pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – paskirti tą pačią dieną, per keletą valandų. Komisijos posėdžio metu buvo apribota pareiškėjo teisė į gynybą. Pareiškėjui buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus tik žodžiu, nesuteikus galimybės pasiruošti komisijos posėdžiui ir išsamiai susipažinti su STT Raštu (visas posėdis ir susipažinimas įvyko per 30 min.). Pareiškėjas buvo priverstas paaiškinimus žodžiu duoti aiškiai net nesuvokdamas, kuo yra įtariamas. Todėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistas audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė) principas. Principo audiatur et altera pars pažeidimą patvirtina ir aplinkybė, kad Išvadoje yra tik pacituojami pareiškėjo Komisijos posėdyje pasakyti paaiškinimai, nevertinant jų turinio, nelyginant su STT Raštu, apskritai nepateikiant jokio jų vertinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino esminių procedūrinių pažeidimų, t. y. Taisyklių 8 ir 9 punktų nuostatų pažeidimo, taip pat teisės būti išklausytam ir išgirstam pažeidimo, dėl ko Įsakymas buvo priimtas neteisėtai. Be to, tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras paskelbė pranešimą spaudai apie pareiškėjo atleidimą iš tarnybos, kai dar nebuvo surašyta Išvada ir nebuvo priimtas Įsakymas, galima konstatuoti nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.
  5. Pareiškėjo nuomone, Komisijos Išvada yra pagrįsta prielaidomis ir spėjimais. Išvados motyvuojamoje dalyje nenurodyti jokie susitikimai, pareiškėjo priimti sprendimai, gautas atlygis, kokios korupcinio pobūdžio veikos padarytos ir kada padarytos, kokie asmeniniai ryšiai ir su kokiais asmenimis gali lemti tarnybinį nusižengimą, kokiems atsakovo darbuotojams daryta įtaka ir kt. Taigi pati Išvada nėra motyvuota. Pranešimu apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pranešta apie tai, kad jis įtariamas galbūt padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas. Tačiau Įsakymu pareiškėjas atleistas iš tarnybos už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus. Taigi tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl visiškai kito pažeidimo. Tai suponuoja ne tik teisės į gynybą pažeidimą, bet ir tarnybinio nusižengimo tyrimo ribų peržengimą, dėl ko Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas. Atsakovas net nenurodė, kokios korupcinės veikos požymių galėjo turėti kokia nors pareiškėjo veika bei kas tai patvirtina, apskritai net nėra nurodoma, kad pareiškėjo tariamai padaryta korupcinės veikos požymių turinti veika turi nusikalstamos veikos požymių. Įsakyme apskritai nenurodyta, kad pareiškėjas būtų padaręs VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 3 punkto pažeidimą, nors toks pažeidimas nurodytas Išvadoje, o paskirta tik tarnybinė nuobauda, numatyta VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte.
  6. Pareiškėjas Direkcijoje pradėjo dirbti tik nuo 2016 m. kovo 8 d. Todėl jam galimai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo dėl 2016 m. vasario 4 d. trečiųjų asmenų pokalbio metu jis net nedirbo Direkcijoje. Todėl tarnybinio nusižengimo net negalėjo padaryti. Nagrinėjamu atveju net nenurodyta, dėl kurių aplinkybių pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir kaip toks tarnybinis nusižengimas buvo padarytas bei kokių teisės aktų nuostatos buvo pažeistos. Komisija padarė tik prielaidą, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas būtų padaręs tarnybinį nusižengimą ir apskritai net nerinko tokių įrodymų, nors turėjo tokią teisę ir pareigą pagal Taisyklių 12 punktą. Nagrinėjamu atveju pažeistas ir Taisyklių 13 punktas, nes nebuvo surašyta išsami ir objektyvi tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kurios pagrindu būtų galima spręsti, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, ar buvo visi objektyvieji ir subjektyvieji šio pažeidimo požymiai, ar pareiškėjas kaltas pažeidimo padarymu (jei taip, kokia kaltės forma ir kt.). Neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties, pareiškėjui negalėjo būti taikyta tarnybinė atsakomybė.
  7. STT Rašte ir Išvadoje bei Pranešime nurodoma apie korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas, bet ne apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Todėl tokia informacija apskritai negalėjo būti naudojama pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalį. Tai suponuoja, kad STT Raštas yra neteisėtas ir atitinkamai jo pagrindu pagrįsta Išvada bei Įsakymas yra neteisėti. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys negalėjo būti panaudoti tiriant pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, kadangi tai prieštarauja KŽĮ 19 straipsnio 3 daliai, o pareiškėjo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas pradėtas neteisėtai. Byloje nėra jokių duomenų, kad STT Rašte nurodoma informacija būtų buvusi išslaptinta kriminalinės žvalgybos institucijos, t. y. STT vadovo sprendimu, ir kad su tuo būtų sutikęs prokuroras. Taigi nėra ir duomenų, kad STT Raštas priimtas laikantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatytos tvarkos.
  8. Pareiškėjas pabrėžia, kad Įsakymas buvo priimtas dėl galimų tarnybinių nusižengimų, kurie, kaip matyti iš Išvados, net neaišku, kada buvo padaryti. STT Rašte paskutinis aprašomas veiksmas nurodytas 2016 m. balandžio 20 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tik 2017 m. kovo 6 d. Todėl, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios sąlygos, kada galėtų būti taikomas ne 6 mėnesių, bet 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai paskirti. Todėl tarnybinė nuobauda buvo paskirta pasibaigus minėtam 6 mėnesių terminui.
  9. Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus yra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kadangi Konstituciniame Teisme šiuo metu nagrinėjamose bylose keliami teisės klausimai, tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Pripažinus, kad KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), tai būtų savarankiškas pagrindas panaikinti Įsakymą, nes byloje remtasi vieninteliu įrodymu – STT Raštu, kuris atsakovui pateiktas vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi.
  10. Pareiškėjo teigimu, jo pateikti papildomi įrodymai (STT 2017 m. liepos 11 d. atsakymo kopija bei išrašai iš interneto svetainių) akivaizdžiai patvirtina, kad STT Raštas negalėjo būti panaudotas byloje kaip įrodymas, nesant jo teisėtumą patvirtinančių įrodymų, t. y. neįvertinus, ar įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka (leistinumo kriterijus). Tokios informacijos panaudojimas, nesant tam pagrindo, prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, skelbiančiai, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad toks teismo sprendimas apskritai būtų priimtas. Todėl STT Raštas ir tik atsižvelgus į jį priimtas Įsakymas prieštarauja KŽĮ 19 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai.
  11. Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą, taip pat papildomai nurodo, kad teismas apeliacinio proceso metu turėtų nagrinėti visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kadangi ir pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Paaiškina, kad remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-146/2005 šioje byloje nėra jokio pagrindo – paminėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi.
  12. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  13. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė daugiau argumentų (apeliacinio skundo pagrindų) nei skunde pirmosios instancijos teismui. Pabrėžia, kad pareiškėjas skunde teikė argumentus tik dėl procedūrinių pažeidimų Įsakymu jam paskiriant drausminę nuobaudą. Todėl, atsakovo nuomone, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai neturėtų būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka.
  14. Direkcija pabrėžia, kad ginčo dėl to, kad Pranešimą pareiškėjas gavo 2017 m. kovo 6 d., nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad kartu su Pranešimu pareiškėjui buvo įteiktas STT Raštas, kuriame detaliai nurodytos veikos, dėl kurių STT siūlė pradėti tarnybinį patikrinimą ir kurias vienareikšmiškai įvardijo kaip pareiškėjo galimai padarytas ir daromas korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad su Pranešimu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, jam buvo įteikta visa su tarnybiniu nusižengimu turima informacija, įskaitant ir STT Raštą, iš šių dokumentų turinio pareiškėjas galėjo aiškiai suvokti ir suvokė įtariamo tarnybinio nusižengimo turinį. STT Raštas yra sudėtinė Pranešimo dalis. Atsakovas pažymi, kad ne tik Komisijai, bet ir teismo posėdžio metu pareiškėjas jokių papildomų įrodymų ar kitokių nei Komisijai faktinių aplinkybių nepateikė, todėl skundo teiginys, kad neva buvo apribota jo galimybė pateikti paaiškinimus, teikti tyrimui reikšmingą medžiagą ir įrodymus, yra nepagrįstas. Nustatyti faktai patvirtina Komisijos padarytas išvadas apie pareiškėjo atliktus įstatymų bei etikos taisyklių pažeidimus.
  15. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro komentaras „Įstaigos, kuri kontroliuoja valstybės keliams išleidžiamus šimtus milijonų, vadovų reputacijos negali temdyti net menkiausias šešėlis“ buvo išsakytas pareiškėjui pateiktų kaltinimų ir STT pateiktos informacijos kontekste, pareiškiant principinę bendro pobūdžio poziciją, tačiau nepateikiant nei pozicijos, nei užuominų apie pareiškėjo veiksmų tyrimą ar jo baigtį, todėl teigti, kad šiuo pasisakymu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nėra jokio pagrindo.
  16. Direkcija pažymi, kad pareiškėjas atleistas tais pagrindais, dėl kurių buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pareiškėjo argumentai, kad tarnybinio nusižengimo sudėčiai, numatytai VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte, dėl įstatymų leidėjo vartojamos konjunkcijos (jungtuko „ir”) reikalinga, kad valstybės tarnautojas būtų ir piktnaudžiavęs tarnyba, ir šiurkščiai pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, neatitinka teismų praktikos išaiškinimų. Pareiškėjas klaidina teigdamas, kad Komisijos Išvada ir siūlymas Direkcijos vadovui suformuluotas remiantis prielaidomis.
  17. Atsakovas pabrėžia, kad, aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2017 m. kovo 6 d., kuomet Komisijos Išvada buvo pateikta Direkcijos vadovui, todėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
  1. Nagrinėjamoje byloje kilo tarnybinis ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš pareigų) teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
  2. Pareiškėjui skundžiamu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. K-63 „Dėl D. Z. atleidimo iš valstybės tarnybos“ paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnybos (b. l. 11–12). Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Direkcijos 2017 m. kovo 6 d. išvadoje Nr. 6-157 „Dėl direktoriaus pavaduotojo D. Z. galimo tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 42–44) konstatuota, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose, bei į tai, jog Įsakymo įžanginėje dalyje, be kita ko, vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktais, vertina, jog pareiškėjas buvo atleistas už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų tarnybinių nusižengimų padarymą.
  3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu jį atmetė ir Įsakymą pripažino teisėtu.
  4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir, be kita ko, teigia, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūrines taisykles, kas sudaro pagrindą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
V.
              Dėl pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių
  1. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog paprastai pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).
  2. Pareiškėjas apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia argumentais, susijusiais su pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, dėl to svarbu įvertinti, ar atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą buvo laikytasi pagrindinių tokią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
  3. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką detalizuoja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės. Pastebėtina, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-736/2004, 2009 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-231/2009, 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-497-492/2015).
  4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (šiais aspektais žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).
  5. Pareiškėjas teigia, jog atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padaryti esminiai procedūriniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai – Taisyklių 7, 8, 9 ir 13 punktų bei kt.
  6. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas Direkcijoje iš esmės buvo atliktas STT Rašto pagrindu, kuris Susisiekimo ministerijoje gautas 2017 m. vasario 27 d., o Susisiekimo ministerijai persiuntus STT Raštą, 2017 m. kovo 6 d. jis buvo užregistruotas Direkcijoje (b. l. 34). Direkcijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-78 sudaryta komisija pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (b. l. 40). Tą pačią dieną pareiškėjui buvo įteiktas Pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 6-156 (b. l. 41).
  7. Taisyklių 7 punkte numatyta, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. <…> Iš šios normos išplaukia, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) pasirašytinai pranešimu informuoti valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, gali ir anksčiau nei per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo), svarbu, kad toks informavimas nebūtų atliktas vėliau nei po 5 darbo dienų.
  8. Taisyklių 8 punkte išdėstyta, jog valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.
  9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012, 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-602/2015). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos biuletenis Nr. 25).
  10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant inter alia į tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kas iš principo reiškia, kad, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, tos aplinkybės turi būti ištirtos objektyviai ir visapusiškai, vadinasi, be kita ko, vadovaujantis ir principu audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė), žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautojas pagal Taisyklių 8 punktą pats atsisako savo teisės pateikti paaiškinimą. Tai yra svarbi valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, galimybės gintis nuo pareikšto įtarimo garantija, kuri negali būti ignoruojama nei atliekant valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei sprendžiant dėl to kilusį ginčą teisme (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008).
  11. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Taisyklių 8 punktas, jį sistemiškai vertinant Taisyklių ir Valstybės tarnybos įstatymo kontekste, aiškintinas kaip įpareigojantis už įstaigos personalo tvarkymą atsakingą asmenį arba kitą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotą valstybės tarnautoją (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisiją) pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodyti, iki kada valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) ir objektyviai sudaryti galimybę jam tokį paaiškinimą pateikti. Taisyklių 8 punkte vartojami žodžiai „gali pateikti“ aiškintini kaip suponuojantys valstybės tarnautojo teisę pateikti tokį paaiškinimą, tačiau ne už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos) pasirinkimą, sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo valstybės tarnautojo teisės pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo.
  12. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui įteiktame Pranešime nurodyta, jog „pranešame, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. raštą dėl informacijos apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą yra duomenų, jog esate įtariamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas.“ Taip pat Pranešime nurodoma: „Prašome nedelsiant pateikti paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo“. Ta aplinkybė, jog Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas su juo susipažino 2017 m. kovo 7 d., laikytina rašymo apsirikimu, kadangi pareiškėjas iš esmės pripažįsta, jog Pranešimas jam buvo įteiktas 2017 m. kovo 6 d.
  13. Byloje nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui įteikto Pranešimo turinį ir Taisyklių 7 punkte tokiam pranešimui keliamus reikalavimus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu, pažymi, jog Pranešime nurodytas įtarimas (korupcinio pobūdžio neteisėtos veikos), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sąvoką (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.), vertintinas kaip abstraktus ir nekonkretus. Tikslesnis ar išsamesnis nurodymas, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėjas yra įtariamas, – konkretūs jo veiksmai (neveikimas), kurie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, – Pranešime nėra pateiktas, nors Taisyklių priede pateiktame Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje nustatyta, kad tokiame pranešime turi būti nurodomas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Pranešime nurodyta informacija apsunkino galimybę pareiškėjui aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas.
  14. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog kitos viešojo administravimo įstaigos ar institucijos raštu pateikta informacija dėl galimo valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti vertinama kaip dokumentas, pakeičiantis Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme). Šiuo atveju tokia pareiga aiškiai suformuluoti kaltinimą pareiškėjui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes, kilo atsakovui Direkcijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, STT Raštas byloje nevertintinas kaip dokumentas, iš kurio pareiškėjas turėjo ir galėjo aiškiai suprasti, kokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas.
  15. Taip pat pažymėtina, jog Pranešime vartojama formuluotė „prašome nedelsiant pateikti paaiškinimą“ neatitinka Taisyklių priede pateiktame Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje nurodytos formuluotės, pagal kurią pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodoma, iki kada pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Tokiu būdu pareiškėjas aiškiai nebuvo informuotas, iki kada jis gali pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Kita vertus, pastebėtina, jog netgi ir pareiškėjui žinant, jog jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo gali pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjui Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą įteikus 2017 m. kovo 6 d., rašytinį paaiškinimą dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas, jam pateikti apsunkino ir tą pačią dieną, t. y. praėjus kelioms valandos po sužinojimo, jog jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, įvykęs Komisijos posėdis, kuriame pareiškėjas teikė žodinius paaiškinimus.
VI.
  1. Toliau vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais jis teigia, jog Išvada yra nemotyvuota, grįsta spėjimais ir prielaidomis, pažymėtina, kad Taisyklių 13 punkte nurodyta, jog ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. <…> Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. <…>
  2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.).
  3. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).
  4. Byloje nagrinėjamu atveju Išvada (b. l. 42–44) susideda iš trijų puslapių: pirmajame puslapyje yra išdėstoma bendro pobūdžio faktinė informacija apie tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo eigą; antrajame puslapyje išdėstoma informacija, nurodyta STT Rašte, taip pat pareiškėjo žodinio paaiškinimo metu pateikti argumentai, informacija, nuo kada pareiškėjas dirba Direkcijoje, kad per darbo laiką neturėjo nuobaudų, išdėstomos Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat nurodoma, jog iš esamų dokumentų ir pateiktos informacijos galima daryti prielaidą, jog pareiškėjas padarė šiurkštų pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje ir 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose, todėl siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; trečiajame puslapyje Komisija konstatuoja, jog pareiškėjas padarė anksčiau nurodytą tarnybinį nusižengimą, todėl siūlo skirti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
  5. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta, kas yra laikoma šiurkščiu pažeidimu, t. y., be kita ko, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, (3 p.) bei piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (4 p.).
  6. Atsakovas nurodo, jog jis vadovavosi STT pateikta informacija kaip vada tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, nevertindamas ir negalėdamas vertinti nei STT Rašto, nei juo pateiktos informacijos. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas pagrįstai STT Rašte pateiktą informaciją įvertino kaip vadą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau ištirti ir išsiaiškinti, kokia veika (veiksmais ar neveikimu) pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. atlikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą, atskleisti tarnybinio nusižengimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, nurodyti nusižengimo padarymo dieną, jo įvykdymo aplinkybes, išsiaiškinti ir nustatyti kaltės formą – ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, kilo atsakovui.
  7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog objektyviai nesant sąlygų (taip vadinamos faktinės sudėties (juridinių faktų), kai jos tiesiogiai nurodytos teisės normoje, pastarojoje suformuluotos elgesio taisyklės taikymas yra negalimas ir neįmanomas. Tai reiškia, kad bet kokia teisės norma (elgesio taisyklė, t. y. dispozicija) gali būti taikoma konkrečių teisinių santykių subjektų atžvilgiu tik esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms / sąlygoms, nurodytoms jos hipotezėje (žr., pvz., 2017 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017). Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų teisės normų taikymui tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje buvo būtina nustatyti aplinkybes (sąlygas), kurių buvimas (atsiradimas) yra šių normų taikymo sąlyga. Pastebint tai, jog šiuo atveju minimose teisės normose nustatytos taikymo sąlygose įtvirtinta santykinai apibrėžta hipotezė, vertintina, jog kiekvienu atveju jas taikydamas kompetentingas viešojo administravimo subjektas tai turi konkretizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Šiuo atveju nepakako vien tik konstatuoti, kad tokios sąlygos arba faktinės aplinkybės atsirado (kilo), bet jas buvo būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.
  8. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą vertinti, jog Išvadoje nėra aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokia veika (veiksmais ar neveikimu) pareiškėjas padarė Išvadoje konstatuotus Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje ir 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose numatytus tarnybinius nusižengimus, t. y. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenustatytos aplinkybės (sąlygos), kurių buvimas (atsiradimas) buvo Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje ir 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktų taikymo sąlyga. Įvertinus Išvadą matyti, jog joje yra perkelta dalis STT Rašte pateiktos informacijos, tačiau STT Rašte pateiktos informacijos tyrimas ar vertinimas dėl pareiškėjo veikimo priešingai valstybės ir tarnybos interesams, dėl pareiškėjo ryšių palaikymo su jo veiklos sferoje interesų turinčiais privataus verslo atstovais, dėl pareiškėjo gautos ar gaunamos neteisėtos naudos Direkcijoje organizuojant bei vykdant viešuosius pirkimus, priimant sprendimus ir veikiant su juo susietų verslo atstovų atstovaujamų bendrovių naudai, ar tokios informacijos sulyginimas su pareiškėjo atliekamomis tarnybinėmis funkcijomis, pareiškėjo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nėra atliktas. Išvadoje išdėstyti pareiškėjo Komisijos posėdyje pateikti paaiškinimai, tačiau Komisijos vertinimas dėl pareiškėjo paaiškinimų, kuriais pareiškėjas neigė, jog gavo kokį nors atlyginimą ar priėmė kokį nors sprendimą koncerno „MB Baltic“ ar AB „Kauno tiltai“ naudai, ar keitė viešojo pirkimo sąlygas, ir dėl tiriamo tarnybinio nusižengimo aplinkybių taip pat neatliktas. Išvadoje nėra nurodyta, kokias apskritai funkcijas pagal savo pareigybės aprašymą atlieka pareiškėjas, kokie reikalavimai keliami jo pareigybei, kokių numatytų pareigų neatliko pareiškėjas arba kokias pareigas atliko netinkamai.
  9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pritaikyta viena iš griežčiausių tarnybinės atsakomybės priemonių – atleidimas iš valstybės tarnybos, tačiau tai, kokia veika pareiškėjas padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, (VTĮ 29 str. 6 d. 3 p.) bei piktnaudžiavo tarnyba ir padarė šiurkštų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą (VTĮ 29 str. 6 d. 4 p.) tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nedetalizuota. Taigi Išvadoje nėra atskleista tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – pareiškėjo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, pareiškėjo viešojo administravimo veiklos sričių pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybės aprašyme ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas, suponavę Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktų pažeidimą), taip pat tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – pareiškėjo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, taip pat neatskleistas pareiškėjo padaryto pažeidimo šiurkštumas. Atsakovas nagrinėjamu atveju atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu nevykdė jam nustatytų pareigų pateikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tiriamo pareiškėjo nusižengimo faktą, jo kaltę, nepatikrino pareiškėjo paaiškinime pateiktų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus. Vertinant bylos aplinkybes įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų (įrodymų šaltinio patikimumo, jų pakankamumo) kontekste akivaizdu, kad jų nepakanka priimti objektyvų, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą Išvadą vertinti kaip nemotyvuotą. Be kita ko, pareiga aptarti anksčiau išdėstytus aspektus išplaukia ir iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-94/2011).
  10. Papildomai pažymėtina, jog Išvados pirmajame lape, kurioje dėstoma bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nurodoma, jog Direkcijos direktoriaus pavaduotojas D. Z. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Minėtoje normoje numatyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Tačiau pareiškėjui pranešant apie tarnybinio nusižengimo padarymą nebuvo nurodoma, jog jis įtariamas pažeidęs minėtą nuostatą, taip pat toliau Išvadoje šis pažeidimas neminimas.
  11. Be to, Pranešime suformuluoti kaltinimai „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“ skiriasi nuo tų, kurie konstatuoti Išvadoje (VTĮ 29 straipsnio 5 dalyje ir 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų tarnybinių nusižengimų padarymas). Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos buvo išplėstos, o pareiškėjas negalėjo pasiaiškinti dėl visų Išvadoje konstatuotų pažeidimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad jei tyrimo metu paaiškėja, jog tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).
  12. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų procedūrinio pobūdžio Taisyklių 7, 8 ir 13 punktų pažeidimų visuma lėmė, jog atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas, visų nusižengimo padarymo aplinkybių išsiaiškinimas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Byloje konstatuoti pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimai suponuoja, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, dėl to yra pagrindas panaikinti Įsakymą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių nuostatas ir įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai (ABTĮ 147 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o skundžiamas Įsakymas panaikinamas.
  13. Kiti pareiškėjo argumentai, tokie, kaip kad informacijos apie jo atleidimą pasirodymas žiniasklaidoje dar prieš jo atleidimą, laikytini neturinčiais esminės reikšmės bylai. Aplinkybė, jog Direkcijos vadovas atnešė pareiškėjui pasirašyti Išvadą, kurios buvo tik pirmas ir paskutinis lapas, laikytina neįrodyta.
  14. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo teisės nagrinėjamu atveju yra apginamos ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiškėjui pripažįstamas neteisėtu dėl byloje konstatuotų pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimo, išplėstinė teisėjų kolegija vertina, jog nėra tikslinga stabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėti pasikreipimai dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies teisėtumo.
VII.
              Dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo
 
  1. Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinus ir pareiškėjo atleidimą pripažinus neteisėtu, toliau spręstina dėl pareiškėjo teisių gynimo. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą grąžinti jį į Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
  2. Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.). Tokiais atvejais sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymu taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017).
  3. 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos ir kreipėsi į teismą dar galiojant 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtintam Darbo kodeksui (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.), todėl būtent šio kodekso nuostatos taikytinos neteisėto pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisinėms pasekmėms.
  4. Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
  5. Išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo, taiko Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir sprendžia, jog pareiškėjas grąžinamas į eitas Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
  6. Tam, jog pareiškėjo teisės būtų visiškai apgintos, vadovaujantis Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
  7. Byloje pateiktas Direkcijos 2017 m. lapkričio 30 d. raštas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 127,65 Eur (b. l. 138). 2017 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21 darbo diena (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-687 1.2.1.1 p.), dėl to pareiškėjui už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. turėtų būti priteisiama 24 125,85 Eur (21 d. d. × 9 mėn. × 127,65) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, o už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 1 787,10 Eur (14 d. d. × 127,65 Eur). 2018 m. metinis vidutinis darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 20,9 darbo dienos (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A1-629 1.1.1 p.), dėl to už 2018 m. sausio mėn. pareiškėjui turėtų būti priteisiama 2 667,89 Eur (1 mėn. × 20,9 × 127,65 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, už 2018 m. vasario mėn. – 1 276,50 Eur (10 d. d. × 127,65 Eur).
  8. Iš registro duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemoje nustatyta, kad pareiškėjas priverstinės pravaikštos laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje UAB „Daelita“ ir gavo 395,95 Eur (30,52 Eur + (48 Eur × 6 mėn.) + 77,43 Eur) atlyginimo už darbą, dėl to ši suma išskaičiuojama iš pareiškėjui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.
  9. Iš viso pareiškėjui priteisiama 29 461,39 Eur (24 125,85 Eur + 1 787,10 Eur + 2 667,89 Eur + 1 276,50 Eur – 395,95 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. vasario 14 d., neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų).
  10. Be to, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis po 127,65 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki šio procesinio sprendimo įvykdymo dienos, pradedant skaičiuoti šį terminą kitą dieną nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
VIII.
              Dėl teismo išlaidų
  1. Atsakovas pateikė prašymą priteisti teismo išlaidų atlyginimą. Tačiau, tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo teisės apginamos, atsakovas nelaikytinas proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.), dėl to atsakovo prašymo atlyginti teismo išlaidas nėra pagrindo tenkinti.
  2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat išdėstė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl klausimas dėl teismo išlaidų atlyginimo nespręstinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo D. Z. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. K-63 „Dėl D. Z. atleidimo iš valstybės tarnybos“.
Grąžinti pareiškėją D. Z. į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir priteisti jam 29 461,39 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą trisdešimt devynis euro centus) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. kovo 7 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų).
Priteisti pareiškėjui D. Z. vidutinį darbo užmokestį po 127,65 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus šešiasdešimt penkis euro centus) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki šio procesinio sprendimo įvykdymo dienos, pradedant skaičiuoti šį terminą kitą dieną nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai                                          Audrius Bakaveckas
                                          Artūras Drigotas
                                          Stasys Gagys
                                          Dalia Višinskienė
                                          Skirgailė Žalimienė
Pasidalinkite su draugais

Pakomentuokite